Kaip ir žadėjau, pateikiu kalėdiniai-naujametinius saldumus:
Kalėdos - senoji saulės grįžimo šventė, buvo žinoma daugelyje prieškrikščioniškųjų Europos tautų. Tai žiemos tamsybių nugalėjimo šventė, tarytum naujų metų pradžia.
Nuo Kalėdų Lietuvoje diena pradeda ilgėti. Tamsiosios lapkričio ir gruodžio dienos, o dar tamsesnės naktys, eina prie pabaigos.
Kai Saulės grįžimo šventė buvo pakeista Kristaus Gimimo švente, lietuviai ją priėmė su tokiu pat entuziazmu ir švęsdavo nemažiau iškilmingai.
Kalėdų eglutės Lietuvoje pradėtos plačiau puošti nepriklausomybės metai (ypač praeito šimtmečio antrajame jos dešimtmetyje). Šis paprotys ir dauguma eglutės papuošalų atėjo iš Vokietijos. Papuošalai buvo stikliniai - įvairios figūros: angelai, seneliukai, kareivėliai, varpeliai, burbulai. Kabindavo ir saldainius su spalvotais, blizgančiais popierėliais, raudonus obuolius, gražius pyragaičius.
Pirmąsias eglutes puošdavo miestuose, vėliau miesteliuose, o kaimo žmonės dar ne visuomet jas puošdavo iki pat paskutiniųjų laisvosios Lietuvos gyvavimo metų.
Eglučių puošimas ir kalėdinės programos buvo populiarinamos per mokyklas ir spaudą. Mokyklose buvo ruošiami kalėdiniai vaidinimėliai, pasirodymai, muzika ir kalėdinis grojimas.
Kalėdų rytą, dar prieš pusryčius, šeima giedodavo šventas, kalėdines giesmes, paskui vienas kitą sveikindavo su šventomis Kalėdomis, o po to jau valgydavo pusryčius.
Jeigu Kalėdos baltos - tai Velykos žalios. Jei per Kalėdas sniegas dar nebuvo padengęs žemės, tai Velykose tikrai snigs. Visas skolas reikėdavo grąžinti prieš Kalėdas, jeigu negrąžinsi - visus metus turėsi skolintis ir skolintis.
O aš primenu, kad yra laisvų darbų. Taip pat galiu padaryti tai, ko nori užsakovas. Kalėdos juk jau čia pat. Pasveikinkim vieni kitus.
Džiaugiuosi būdama reikalinga. Ir pabaigai kitų metų simbolis triušis-kiškis-zuikis-puikis siunčia saldžius sveikinimus ir geriausius vitamininiai-morkinius palinkėjimus.
tel. 861016123
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą