SVEČIAMS EILIUOTAI SUSIPAŽINIMUI

Mano naujieji namai:
http://raimundata.blogspot.com/

Tokios manęs nematė niekas.
Ir nemylėjo. - Nepažino.
Mane tiktai lydėjo tokią
nekart šuva priklydęs - mėnuo.

Nenoriu meilės - išmaldautos.
Dainos nenoriu - išmeluotos.

Gyvenimą kaip širdį skauda
lai be narkozės. - Be paguodos.

Gesina brangų laiko dagtį
bailus beprotis šimtą sykių.
O aš geidžiu būty sudegti,
kaip moku. - Be jokių taisyklių.


Ačiū Nijolei Augustinavičiūtei, kurios prieš daug metų sukurtos eilės, tai beveik aš...........





2011 m. balandžio 29 d., penktadienis

PATALIUKAI

Buvo toks etapas, kai labai daug laiko skirdavau patalų: užvalkalų, užvalkaliukų, "čecholų", paklodžių siuvimui. Kažką dėliodavau, keisdavau, kažkas pavykdavo arba ne. Pamenu, kai buvo toks kaip ir "krizinis" nieko nenorėjimo-neveikimo laikas, tai mama atnešė panosėn krūvą įvairių skiaučių ir pasakė: siūk. Tą ir dariau, kas padėjo mintis ir laiką nukreipti tinkama linkme, o ir rezultatas: pasiuvau naudingų dalykų.
Šį kart kiek kitaip: gimtadieniui gabiai paauglytei, kuriai kaip ir pabodo muzikuoti, susiuvau komplektą su paslapčių maišeliu, gal gi apsigalvos, susapnuos ir nemes muzikos, viliuosi.........



2011 m. balandžio 26 d., antradienis

2011 m. balandžio 22 d., penktadienis

DIDŽIOJI SAVAITĖ - VELYKOS



Šiek tiek apie tai, ką jau primiršome..............
Didžiosios savaitės trečiadienis  būdavo skirtas vėlėms ir vadindavo Vėlių vėlykėlėmis. Tą dieną suaugusieji kartu su vaikais lankydavo kapus.
Didysis ketvirtadienis - žaliasis arba švarusis. Tą dieną būdavo didžioji namų ruoša ir tvarka. Išmazgodavo visas pakampes, išvalydavo langus, vėdindavo drabužius. Vaikai eidavo  į mišką bruknienojų, meškauogių ar amalo šakelių, kuriais puošdavo namus.
Didįjį šeštadienį vaikai iš bažnyčios parnešdavo šventintos velykinės ugnies. Namuose reikėdavo rusenančią ugnį užgesinti ir uždegti jau pašventintą. Ugnį šventindavo klebonas, šventoriuje ugnį sukūręs lauželį iš senų, išgriuvusių kryžių.
Margučio dalybomis prasidėdavo Velykų pusryčiai. Velykų stalas - balti pyragai, kiaulienos kumpis, šaltiena, krienai. Pačioje garbingiausioje vietoje - margučiai.
Pirmą Velykų dieną visi praleisdavo namie, nes Velykos - šeimos šventė.
Iki Atvelykio vaikai turėdavo aplankyti savo krikšto tėvelius, pabendrauti, parodyti ką išmoko, pasikeisti margučiais.



 LINKIU VISIEMS IR KIEKVIENAM ATSKIRAI LABAI GERŲ ŠVENČIŲ

2011 m. balandžio 20 d., trečiadienis

KITOKIA GĖLYTĖ

Kol dar pavasaris savo šiluma ir gyvais gėlių žiedais visiškai neužvaldė gamtos, skubu pristatyti mano jau šiek tiek primirštas medžiagines gėlytes. Tokių esu pridariusi gerą pusšimtį skirtingų spalvų, formų ir konsepcijos .Tik tuomet neturėjau "mados" viską paveiksluoti. Tai kaip ir pradedu nuo pradžių.........


ir su šita gėlyte sveikinu Dianą su gimtadieniu....

Kita gėlytė, į porą pirmąjai.............

2011 m. balandžio 16 d., šeštadienis

PAVASARĖJA

Ačiū Dianai už palinkėjimus, ir tuomet visai pavasariškai nusiteikusi (vakar ramybėj palikau žieminį paltą) parodysiu dar du priešvelykinius medelius.
pavasariniai saldainiai Kū-kū be cukraus:

 žaliosios arbatos:

tel. 861016123

2011 m. balandžio 14 d., ketvirtadienis

NORIU PAVASARIO

Šiemet kaip niekada laukiu pavasario, vis dar nenusiimu žiemiško palto, pirštinių, rūškanos veido išraiškos. Bet vat jau antra diena pavasaris kaip ir bando pasirodyti, gal sušilsiu pagaliau. Snieguolės kieme baigia nužydėti, vis labiau ryškėja žibučių mėlynos akelės.


Vakar greituoju būdu sudėliota kukli pavasariškai velykinė puokštelytė, kvepianti žalios arbatos saldainių aromatu......


2011 m. balandžio 12 d., antradienis

MANO TURTAS

Vat jau jau penktas mėnuo, kaip aš rašinėju, dedu nuotraukas ar kitaip demonstruoju save čia, savo dienoraštyje. Tai tikrai labai puikus atradimas man, o kai pradėjau šiek tiek domėtis kitų dienoraščiais, pamačiau, kad dauguma jų, ypač anapus Atlanto, tai šeimos, vaikų įvykių aprašymas ir savo gyvenimo pateikimas. Iš pradžių man tai atrodė keistai, bet supratau, kad ir aš pasigirsiu tuo, ką turiu brangiausio.
Anksčiau sakydavau, kad mano užgyventas turtas - mano vaikai:



Ir Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo autografas:


Dabar dar didžiuojuosi ir savo mergautine pavarde. Man ji visada būdavo labai graži (gal dėl to taip ilgai ir nekeičiau). Mano dieduko brolio vardu pavadinta viena iš pasienio užkardų:


Aleksandras Barauskas - pirmoji sovietų auka 1940 m., Ūtos pasienio baro viršininkas.


Ir kam įdomu šiek tiek Vikipedijos žinių apie Aleksandrą Barauską:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Aleksandras_Barauskas
Ir dar:
http://www3.lrs.lt/docs2/UBGLPKYI.PDF

2011 m. balandžio 8 d., penktadienis

ŽVAKĖS

Niekaip negaliu sustoti virusi žvakių: nei jos man idealiai gaunasi, nei jų sudeginu daugiau, nei pagaminu, na bet  pats procesas........malonu
Ruošiausi mokyklos parodai, tai seniai galvoje tūnoję kavos žvakių dariniai:



O šios iš silikoninių formų gimsta dešimtimis..............