SVEČIAMS EILIUOTAI SUSIPAŽINIMUI

Mano naujieji namai:
http://raimundata.blogspot.com/

Tokios manęs nematė niekas.
Ir nemylėjo. - Nepažino.
Mane tiktai lydėjo tokią
nekart šuva priklydęs - mėnuo.

Nenoriu meilės - išmaldautos.
Dainos nenoriu - išmeluotos.

Gyvenimą kaip širdį skauda
lai be narkozės. - Be paguodos.

Gesina brangų laiko dagtį
bailus beprotis šimtą sykių.
O aš geidžiu būty sudegti,
kaip moku. - Be jokių taisyklių.


Ačiū Nijolei Augustinavičiūtei, kurios prieš daug metų sukurtos eilės, tai beveik aš...........





2011 m. vasario 19 d., šeštadienis

ĮVAIRIASPALVIAI SALDAINIŲ MEDELIAI

Pavasarėjant norisi įvairesnių spalvų. Primenu naujus ir jau parduotus spalvotus savo darytus saldainių medelius.









tel. 581015, 861016123

2011 m. vasario 16 d., trečiadienis

VASARIO 16-OJI


Būsiu nepopuliari ir visiškai nemadinga, nes pasakysiu, kad man patinka gyventi Lietuvoje ir niekur kitur nenorėčiau. Man čia gera, labai gražu aš nekeikiu valdžios, seimūnų, nes esu beveik garantuota, kad būdama ten, kaip ir daugelis ten nesančių dabar, elgčiausi lygiai taip pat. Nei seimūnų, nei ministerių, juolab savivaldybių tarybos narių nesutapatinu nei su Lietuva, nei su savo gyvenimo kokybe.




2011 m. vasario 14 d., pirmadienis

VALENTINO DIENAI

Šį vakarą taip elegantiškai sninga,
Mes šokame gatvėje valsą,
Švelnioji, klausykis elegiško svingo
Lyg meilės vienatinio balso...




Šį vakarą taip elegantiškai sninga
Iš skausmo tave aš bučiuoju:
Tesninga į sielą skausmingai -
Alsuokim laiku nebūtuoju...

                                                                                          Tomas Arūnas Rudokas

2011 m. vasario 8 d., antradienis

KIŠENINIAI KALENDORIUKAI

MANO HOBIS-AISTRA Nr. 2

Tai vienas iš nedaugelio dalykų, kurį galiu prisiminti apie save iš priešmokyklinio amžiaus. Mokykliniais laikais be žavingai įdomių ir paslaptingų sekretų darymo po daugiabučio namo langais, tai dar vienas malonumas, kuris nesąmoningai, bet pakankamai tvirtai užsiliko mano gyvenime.
Aš juos susidėliojusi pagal metus, ir žinia, kad daugiausia jų yra iš tarybinių, mano jaunystės laikų. Kai kurie kolekcionieriai dėliojasi pagal temas ar šalis iš kur atėję eksponatai, bet man kalendorius asociojuojasi su metų tėkme, tai jų juosta vingiuoja nuo 1964 metų link šių dienų.
Rodau bendrą, mažai ką sakantį vaizdą, o centre seniausias eksponatas - 1964 metai. Tikriems kolekcionierimas, tai aišku, juokingi metai, bet man tai pakankamai solidu ir žavu.


Čia šiek tiek kitokie kalendoriukai, o vienas iš jų labai įdomus 1976-2000 metai viename.


O štai šita krūvelė laukia būti išmainyta į tokius, kurių aš dar neturiu.

Ir toliau juos renku, dėlioju, tik dar nesuskaičivau.............Kai metai baigiasi, šiuos palydovus iš piniginės ar užrašinės neišmeskite, aš priglausiu su dideliu malonumu..........

2011 m. vasario 4 d., penktadienis

AGUONOS



Žinoma apie 100 rūšių aguonų, natūraliai augančių Vidurio ir Pietų Europoje, Azijoje, Australijoje. Genties pavadinimas kilęs iš lotyniško sudurtinio žodžio Papa - vaikų košytė, verus - tikras. Senovėje aguonų sėklas dėdavo į vaikų maistą, kad jie geriau miegotų. Darželiuose auginamos vienmetės, dvimetės ir daugiametės aguonos.
Pas mus paplitusi natūraliai auganti javuose, dykvietėse, pūdymuose vadinama aguona birulė. O juk tikrai, jos grožis labai trapus, birantis ir be šansų nusiskynus, parsivešti namo ir pasimerkti į vazą. Todėl tenka važiuoti ir grožėtis laukuose. Man pasisekė, nes netoli Upytės tie laukai atsiskleidžia visu gražumu, kiek žinau, kad net gidai užsieniečius veža rodyti to laukinio grožio.





o ši aguona pražydo iš popieriaus ant mano kabineto lango, tikiuosi greitai nenuvys.................

o vat apie tokių aguonų pražydėjimą, kolei kas tik svajoju, bet labai jau noriu pasidaryti...........


tokia botai būtų visai ne pro šal................

Ir primenu savo aguoninių saldainių darbus:



Ir naujausias darbas:



tel.861016123, 581015




2011 m. vasario 2 d., trečiadienis

PERKŪNO DIENA (GRABNYČIOS)


Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.
Anksčiau su tokiomis žvakėmis dar būdavo ir buriama. Uždegus žvakę žiūrima, kur link krypsta jos liepsna. Jei į trobos vidų – iš tų namų neišeis laimė, o jei durų pusėn – gali būti, kad kas nors iš namiškių greitai mirs.
Sakoma, kad per Grabnyčias jau Pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašus. Jei diena būna saulėta, manoma, kad pavasaris bus ankstyvas, o vasara - su dažnomis perkūnijomis. Jei dar daug sniego ant stogų, vasarą bus vešlios pievos. Vėjuota Perkūno diena suvėlina pavasarį, dėl to ūkininkams gali pritrūkti pašaro.