SVEČIAMS EILIUOTAI SUSIPAŽINIMUI

Mano naujieji namai:
http://raimundata.blogspot.com/

Tokios manęs nematė niekas.
Ir nemylėjo. - Nepažino.
Mane tiktai lydėjo tokią
nekart šuva priklydęs - mėnuo.

Nenoriu meilės - išmaldautos.
Dainos nenoriu - išmeluotos.

Gyvenimą kaip širdį skauda
lai be narkozės. - Be paguodos.

Gesina brangų laiko dagtį
bailus beprotis šimtą sykių.
O aš geidžiu būty sudegti,
kaip moku. - Be jokių taisyklių.


Ačiū Nijolei Augustinavičiūtei, kurios prieš daug metų sukurtos eilės, tai beveik aš...........





2011 m. sausio 3 d., pirmadienis

SAGOS

MANO HOBIS-AISTRA  NR.1

karts nuo karto pristatysiu savo hobius, apie kuriuos mažai kas ar išvis nieko nežino. Pradėsiu nuo sagų sagyčių, kurios mane lydi nuo pat vaikystės, o ir mano vaikai padėliodavo sagas vietoj žaislų. Jos savaime prie manęs "prilipo". Tik prieš 10-15 metų dar vis nedrįsau kažką sudėlioti iš sagų, kol neperskaičiau straipsnio apie moterį, kuri Babtuose kuria paveikslus iš sagų. O kai pradėjau labiau gilintis, radau ne tik paveikslus. Ir pasirodo, nors ir turiu aš tų sagų, bet dar per mažai, kad kažką naudingo nuveikčiau. Įkeliu kelis darbus iš interneto platybių, o aš audžiu mintį...................





Žiloje senovėje žmonės apsieidavo be sagų. Jie naudojo augalų spyglius, gyvūnų kaulus ar medžio pagaliukus. Egiptiečiai vieną medžiagos dalį perkišdavo per kitos skylutę ir abu drabužio galus surišdavo. Pirmosios sagos, kurios, tiesa, turėjo labiau dekoratyvinę paskirtį, buvo naudojamos Indijoje prieš 3 tūkstančius metų iki Kristaus. Pasak mokslininkų Kinijos teritorijoje rastų sagų amžius — 1,5–2 tūkstančiai metų iki Kristaus. Kažkas panašaus buvo rasta Senovės Romos ir Graikijos teritorijose.




FAKTAI
Pagal TSRS egzistavusį valstybinį standartą GOST, saga privalėjo išlaikyti 5 kg svorį. Dabar — 0,5 kg.
Nusižiūrėjus į medalionus, XIX a. pradžioje Anglijoje pradėtos gaminti sagos „su paslaptimi“. Per vėlesnius karus žvalgai jose saugodavo slaptą informaciją.
Iki XIX a. 70 proc. sagų buvo skirtos vyriškiems drabužiams.
Sagų būta tokių brangių ir svarbių, kad jos atitekdavo kaip palikimas ar kraitis.
Japonai kurį laiką sagas gamino tik eksportui, nes tradiciniam kimono jų nereikėjo.







Iki Europos sagos keliavo lėtai. Graikiškos sagos atsirado 4-ame šimtmetyje iki Kristaus. Ankstyvaisiais viduramžiais jos vėl buvo primirštos. Iš Rytų patekusios sagos Europoje masiškai imtos naudoti tik XVIII a., kai atsirado aptempti drabužiai, o vyriški drabužiai puošnumu nenusileido moteriškiems. Būtent tada sagos tapo prabangos ženklu. Vienam drabužiui jų galėjo būti panaudota apie 100, o gaminos sagas iš aukso, sidabro ir dramblio kaulo. Amerikoje pirmosios sagos buvo pagamintos 1706 metais.
Senieji meistrai sagose iš dramblio kaulo ar raganosio rago išraitydavo giminių herbus ir įvairius simbolius. Europos ir Rytų sagose dominavo mitologiniai motyvai ir ornamentai, o Amerikos eskimai ruonio kaulo sagose raižė valtis, medžiotojus, elnius ir roges. Vėliau, be brangiųjų metalų, sagas darydavo iš medžio, molio, stiklo, gintaro, odos, keramikos, švino, vario. Jos buvo apvalios, pailgos, cilindro ar rutulio formos, kvadratinės...

Kai kas teigia, kad net ir dėl Pirmojo pasaulinio karo pradžios šiek tiek kaltos sagos. Kaip žinoma, didieji mūšiai prasidėjo Austrijai paskelbus karą Serbijai, kai buvo nužudytas sosto įpėdinis Pranciškus Ferdinandas. Tai štai, manoma, kad jei būtų pavykę greitai atsagstyti sagas, erchercogo gyvybę galbūt būtų pavykę išgelbėti. Tačiau tuo metu sagų buvo naudojama daug.



Ir čia, rusiškų tinklalapių platybėse rasti sausainiai-sagos, tik nenusirašiau recepto..............jei užklysiu ten vėl netyčia, būtinai nurašysiu receptą.............


„Jūs galite tapti archangelu, kvailiu arba nusikaltėliu ir niekas to nepastebės. Tačiau jeigu jūsų aprangoje truks sagos — kiekvienas į tai atkreips dėmesį“, — šie žodžiai priklauso garsiam vokiečių rašytojui Erichui Marijai Remarkui.

P.S. tai jei jums ta saga iškrito, ar jei turite nereikalingų sagelių, dėkite jas į maišeliuką, aš priglausiu būtinai............

2 komentarai:

  1. Visai įdomūs tie darbai iš sagų. Paveikslai (žuvis ir paukštis)-šaunūs, o tos raudonos rankinės aš norėčiau. Ir puokštės įdomios, ir lėkštės...Net neįsivaizdavau, kad tokių gražių dalykų galima padaryti iš sagų. Turi gi žmonės fantazijos!

    AtsakytiPanaikinti