SVEČIAMS EILIUOTAI SUSIPAŽINIMUI

Mano naujieji namai:
http://raimundata.blogspot.com/

Tokios manęs nematė niekas.
Ir nemylėjo. - Nepažino.
Mane tiktai lydėjo tokią
nekart šuva priklydęs - mėnuo.

Nenoriu meilės - išmaldautos.
Dainos nenoriu - išmeluotos.

Gyvenimą kaip širdį skauda
lai be narkozės. - Be paguodos.

Gesina brangų laiko dagtį
bailus beprotis šimtą sykių.
O aš geidžiu būty sudegti,
kaip moku. - Be jokių taisyklių.


Ačiū Nijolei Augustinavičiūtei, kurios prieš daug metų sukurtos eilės, tai beveik aš...........





2010 m. gruodžio 4 d., šeštadienis

PIRMAS JUBILIEJUS

ATMINK, KAD BĖGA LAIKAS
KAD LAIMĖ TAIP TRUMPA
KAD VISAS ŽEMĖS DŽIAUGSMAS
SUDUŽUSI BANGA
Na va ir pralėkė pirmas mėnuo, kaip aš čia. Greitai, paknupstom, su saule, lietumi, vėju, pirmu sniegu ir šaltuku ir sustojo Advento laike. Būtinai turiu padėkavoti Astai, ji žino už ką, visiems tiems, kurie bent kartą per tą mėnesį čia tyčia ar netyčia užklydo, aptiko mano paliktas gramatines klaidas (reiškia atidžiai skaitė), užsisakė ar ne mano darbelį. Be Jūsų visų ir manęs čia nebūtų...........Todėl nors ir virtualiai, bet kviečiu visus susitikti prie Eifelio puodeliui geros kavos
Skambant prancūziškai melodijai iš kino filmo "Vyras ir moteris"
http://www.youtube.com/watch?v=DduJfCFzY_Q&feature=player_embedded

3 komentarai:

  1. Sekmės tau, Raimunda. Tegu tau niekuomet nepritrūksta gerų idėjų.
    P.S. Aš esu ir būsiu tavo dienoraščio ištikimiausia skaitytoja.:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sveikinimai, sveikinimai ir dar kartą sveikinimai!

    AtsakytiPanaikinti
  3. „Mes visi - Kūrėjo vaikai. Kiekvienas iš mūsų - savitas, vienintelis, nepakartojamas. Ir visi Kūrėjo pasaulį liudijam, kaip sugebam, kaip mokam. Jau vien savo buvimu. O jeigu leista truputėlį daugiau, negu būti, - tai jau didžiulė laimė, būties dovana. Ir nereikia norėti daugiau…“ – šiais N.Augustinavičiūtės žodžiais ir sveikinu Tave, linkiu toliau džiuginti mus ir pačiai džiaugtis kūrybos „saldumu”...

    AtsakytiPanaikinti