SVEČIAMS EILIUOTAI SUSIPAŽINIMUI

Mano naujieji namai:
http://raimundata.blogspot.com/

Tokios manęs nematė niekas.
Ir nemylėjo. - Nepažino.
Mane tiktai lydėjo tokią
nekart šuva priklydęs - mėnuo.

Nenoriu meilės - išmaldautos.
Dainos nenoriu - išmeluotos.

Gyvenimą kaip širdį skauda
lai be narkozės. - Be paguodos.

Gesina brangų laiko dagtį
bailus beprotis šimtą sykių.
O aš geidžiu būty sudegti,
kaip moku. - Be jokių taisyklių.


Ačiū Nijolei Augustinavičiūtei, kurios prieš daug metų sukurtos eilės, tai beveik aš...........





2010 m. gruodžio 1 d., trečiadienis

GRUODIS

Knygoje "Lietuvių papročiai ir tradicijos" skaitome: pagaliau pasibaigia rudens lietūs, purvynai. Žemė stingsta nuo šalčio, darosi kieta, grubi. Kiekvienas grumstelis sukietėjęs, balutės aptrauktos ledu. Kaimo keliai, išklampoti rudens purvynų metu, dabar grumstuoti, nelygūs, krato važiuojant, ratai šokinėja, nelygiai sukasi. Tokia šalčio sustingdyta, grumstuota žemė vadinama gruodu. Iš čia ir gruodžio pavadininimas.

O mes pradedame laukti gražiausių metų švenčių: kas vakarą užsidegame Advento žvakutę, gal kai kas ir pasiruošę Advento kalendoriaus maišelius su paslaptimi.....skaičiuojame dienas iki švenčių ir pakuojame pakuojame dovanas...............


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą